Velykos Velykėlės

VELYKOS - gamtos atbudimo, pavasario, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Ši šventė švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Bažnytinės šventės apeigos prasideda didžiosios savaitės viduryje - Didžiuoju pasninku. Didįjį ketvirtadienį nutyla net bažnyčių vargonai, tai tęsiasi iki šeštadienio. Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senovinių kryžių ir medinių dievukų, sukuriamas šventas laužas. O iš bažnyčios parsinešama šventinto vandens.

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija. Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėdasi už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną, į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės ir pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.

 Paprotys per Velykas, dovanoti margučius, linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo atėjo iš žilos senovės. Žmonės tikėjo, kad velykinis kiaušinis atneša laimę, gėrį, norų išsipildymą.

Margučiai turėjo ypatingą reikšmę, jie simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, augmenijos gimimą. Taip pat buvo tikima, kad kiaušinis gali apsaugoti nuo ligų ar "blogos akies" nužiūrėjimo.

Kiaušinis nuo pagonybės laikų, simbolizavo gyvybės atsiradimą, vaisingumą ar kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės.

Tikėta, kad jie gydo žaizdas. Velykų kiaušiniams buvo priskirtos ypatingos galios.

PRAMOGOS IR APEIGOS

Miegančiųjų žadinimas, velykavimas:

Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir pasiėmę išsprogusias beržo šakeles nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kurie užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po vieną kiaušinį.

Kiaušinių ridinėjimas:

Visi stengiasi toliau nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip galima tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau tikrai bus laimingi ir viskas puikiai seksis.

Kiaušinių mušimas:

Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį.

Supimas sūpuoklėse:

Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos.

AR ŽINAI, KAD....

• Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės. Skaudės galvą ir todėl, jei Velykų dieną, plaukus šukuosi.

• Pirmąją Velykų dieną, į svečius nedera vaikščioti.

• Velykų dieną, negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju, vasarą ledai javus išmuš.

• Jei Velykų rytą, prieš saulei patekant, veidą šaltu vandeniu nusiprausi, jokie skauduliai neaugs.

• Kad namuose vyrautų santarvė ir gerumas, pirmąją Velykų dieną, kiaušinį nulupk ir padalyk į tiek dalių, kiek už šventinio stalo sėdi žmonių ir visiems po dalelę padalink

• Jei per Velykas saulėta, šilta, bus graži vasara ir geras javų derlius.

• Jei Velykos žalios, tai Kalėdos riebios.

• Jei per Velykas lyja, vasara bus šlapia, lietingas birželis, bloga šienapjūtė.

VISOSE ŠALYSE, VELYKOS PRADEDAMOS TAIP PAT:

• Maldomis bažnyčioje, kur nešama Velykų ugnis.

• Bažnyčioje žmonės praleidžia visą naktį ir tekančią saulę, pasitinka Dievą, šlovinančiomis giesmėmis.

• Dalis tikinčiųjų į bažnyčią keliauja, iš kart po lengvų pusryčių.

ĮDOMU:

Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje Velykos panašios į Heloviną, nes vaikai čia eina nuo durų iki durų prašydami margučių ir duodami kačiukų.

Tikiuosi, jog pasinaudosite šiuo straipsniu ir susikursite pačią nuostabiausią Šv. Velykų šventę! Sėkmės! :)

Margutis - Velykų simbolis

 Margutis - derlingumo, gamtos pabudimo, žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Nuo senų laikų iki šiol juos įvairiais būdais margina suaugusieji ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais ir įvynioti į skudurėlius specialiais dažais, svogūnų lukštais, žolynais ir pan. Nitrolaku, nagų laku, akriliniais dažais dažytų kiaušinių valgyti nerekomenduojama. Dažyti imami kuo tvirtesniais lukštais, nesuskilę, švarūs, be to, kietai virti kiaušiniai - minkštai išvirtų viduje netrukus pradeda kauptis dujos, ir margutis gali sprogti (net su garsu).

Marginimas vašku
Paprastai vašku ornamentuojami jau virti nedažyti kiaušiniai. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, po to gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja. Marginimo įrankis - metalinė adatėlė su galvute, įtvirtinta į medinį kotelį. Pirmąsyk ornamentuojant vašku pravartu žinoti: jei vaškas nuo lukšto atšoka, neprilimpa, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti, kad būtų kambario temperatūros. Ornamento nepadarysite, jei vaškas yra per karštas - įrankiu braukiant per lukštą, jis nutįsta. Vašku išmargintą kiaušinį merkite į paruoštus šaltus dažus. Kiaušiniui nusidažius, vaškas ant jo paliekamas arba nugramdomas. Vašką galima nutirpinti kiaušinį trumpam įmerkus į karštą vandenį ir greitai išgriebus, po to nusausinus minkštu skudurėliu - lukšto spalva tampa gilesnė, ryškesnė.

Kaip dažė "gelažuniais"

Kiaušinius dažyti "gelažuniais" - senas žemaitiškas receptas. Balti ar vašku ornamentuoti virti kiaušiniai kelioms dienoms merkiami į gamtinius dažus. Jie paruošiami taip: susmulkinama alksnių, juodalksnių arba ąžuolų žievė paverdama apie valandą vis įpilant vandens, po to į nuovirą pridedama surūdijusių gelžgalių. Taip išgaunamos tamsios spalvos bei atspalviai - nuo melsvai pilko iki juodo.

Dažai iš gamtos
Greitai ir lengvai valgyti skirtus kiaušinius nudažysite augaliniais dažais: svogūnų lukštais, visada žaliuojančiais iš po sniego parautais bruknių lapais, žolių stiebeliais, samanomis. Arba tiesiog šieno kuokštu: džiovintų žolelių rinkinys gali būti labai įvairus (dobilai, kiti pievų žolynai ir pan.). Kiaušiniai nusidažo žalsvai, tabako spalva, įvairiausiais geltonais atspalviais. Dažymo principas toks pats, kaip ir svogūnų lukštais: į puodą pridedama daug žolyčių, šieno pabirų ir viskas pavirinama. Kiaušiniai gali būti dedami tiesiai į nuovirą arba apraišiojami, pavyzdžiui, svogūnų lukštais (suteiks raudonesnių atspalvių). Kas ir kaip dažo: jeigu augalas turi dažomųjų medžiagų, dažo visos jo dalys, bet stipriau šaknys bei žiedai. Gerai dažo kai kurių augalų sėklos, konkorėžiai (pvz., juodalksnių, alksnių), žievė (ąžuolo), be to, graikiniai riešutai ar augalai, turintys daug tanino (pvz., arbatžolės dažo tamsiomis spalvomis). Šlamučiai nudažys ryškiai geltonai, šaltekšniai - gelsvai, o nuo rykštenių kiaušinių lukštas įgaus garstyčių atspalvį. Meškauogės dažo ryškiai žaliais atspalviais, kaip bruknės, o kinrožė (dažas nepatvarus) lukštui suteiks melsvumo. Augalų dažomąsias medžiagas galima sutvirtinti valgomąja druska.

Reikšmės ir simboliai
Margučiai marginami praktiškai visomis spalvomis, tačiau jos visgi nėra bereikšmės. Verta žinoti, kas ką simbolizuoja. Ypač jei marguti kam nors dovanoji.
Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę;
raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia;
žalia – augimas, sveikata, ramybė;
geltona, rusva – derlius, šviesa, jaukumas, šiluma;
mėlyna – dangus, palaima.

Margučių raštai ir simboliai dažniausiai tokie patys, kokie vartojami kitur (pvz., audinių puošyboje). Tačiau įdomu tai, kad labai dažnai margutis padalinamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties. O ten jau galima sudėti visus savo norus, palinkėjimus bei svajones. Tiesiog nupiešti tokį pasaulį, kokio norėtum. Margučiuose ypač dažni saulės, žvaigždžių, mėnulio motyvai, paukščių pėdutės, augalu raštai. Žodžiu, žydintis ir klestintis ką tik atbudusios gamtos pasaulis .


Bye :)