Velykos Velykėlės

VELYKOS - gamtos atbudimo, pavasario, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Ši šventė švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Bažnytinės šventės apeigos prasideda didžiosios savaitės viduryje - Didžiuoju pasninku. Didįjį ketvirtadienį nutyla net bažnyčių vargonai, tai tęsiasi iki šeštadienio. Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senovinių kryžių ir medinių dievukų, sukuriamas šventas laužas. O iš bažnyčios parsinešama šventinto vandens.

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija. Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėdasi už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną, į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės ir pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.

 Paprotys per Velykas, dovanoti margučius, linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo atėjo iš žilos senovės. Žmonės tikėjo, kad velykinis kiaušinis atneša laimę, gėrį, norų išsipildymą.

Margučiai turėjo ypatingą reikšmę, jie simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, augmenijos gimimą. Taip pat buvo tikima, kad kiaušinis gali apsaugoti nuo ligų ar "blogos akies" nužiūrėjimo.

Kiaušinis nuo pagonybės laikų, simbolizavo gyvybės atsiradimą, vaisingumą ar kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės.

Tikėta, kad jie gydo žaizdas. Velykų kiaušiniams buvo priskirtos ypatingos galios.

PRAMOGOS IR APEIGOS

Miegančiųjų žadinimas, velykavimas:

Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir pasiėmę išsprogusias beržo šakeles nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kurie užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po vieną kiaušinį.

Kiaušinių ridinėjimas:

Visi stengiasi toliau nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip galima tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau tikrai bus laimingi ir viskas puikiai seksis.

Kiaušinių mušimas:

Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį.

Supimas sūpuoklėse:

Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos.

AR ŽINAI, KAD....

• Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės. Skaudės galvą ir todėl, jei Velykų dieną, plaukus šukuosi.

• Pirmąją Velykų dieną, į svečius nedera vaikščioti.

• Velykų dieną, negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju, vasarą ledai javus išmuš.

• Jei Velykų rytą, prieš saulei patekant, veidą šaltu vandeniu nusiprausi, jokie skauduliai neaugs.

• Kad namuose vyrautų santarvė ir gerumas, pirmąją Velykų dieną, kiaušinį nulupk ir padalyk į tiek dalių, kiek už šventinio stalo sėdi žmonių ir visiems po dalelę padalink

• Jei per Velykas saulėta, šilta, bus graži vasara ir geras javų derlius.

• Jei Velykos žalios, tai Kalėdos riebios.

• Jei per Velykas lyja, vasara bus šlapia, lietingas birželis, bloga šienapjūtė.

VISOSE ŠALYSE, VELYKOS PRADEDAMOS TAIP PAT:

• Maldomis bažnyčioje, kur nešama Velykų ugnis.

• Bažnyčioje žmonės praleidžia visą naktį ir tekančią saulę, pasitinka Dievą, šlovinančiomis giesmėmis.

• Dalis tikinčiųjų į bažnyčią keliauja, iš kart po lengvų pusryčių.

ĮDOMU:

Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje Velykos panašios į Heloviną, nes vaikai čia eina nuo durų iki durų prašydami margučių ir duodami kačiukų.

Tikiuosi, jog pasinaudosite šiuo straipsniu ir susikursite pačią nuostabiausią Šv. Velykų šventę! Sėkmės! :)