2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

MFD zoologijos sodas: šuniukai

Sveikutės :) Noriu pradėti rubriką "MFD zoologijos sodas". Joje rašysiu apie įvairius gyvūnus. Kadangi vakar gavau klausimą į Ask.fm, tai į jį ir atsakysiu, bei pridėsiu papildomos informacijos.
Daugelis mano, kad šunį laikyti labai paprasta. Užtenka jį pašerti, pavedžioti, jei reikia išmaudyti, ir šuo bus patenkintas. Tačiau šuns priežiūra toli gražu ne tik gražios išvaizdos palaikymas. Dėl šuns reikia pasistengti, o prieš jį įsigyjant - sužinoti VISKĄ apie jį. 





 AUKLĖJIMAS
Renkantis šuns veislę, reikia prisiminti: jo instinktai stiprūs ir jis visada seks paskui juos. Tai reiškia, kad medžioklinis šuo mieste gali gaudyti kates, o blogai išauklėtas tarnybinis šuo gali pasidaryti nevaldomas. Šuns auklėjimas ir tinkama priežiūra nulemia jo sveikatą ir ateitį.

MITYBA
Šuo - grobuonis, todėl jo racione turi būti mėsos produktų. Įprastai šunims verdamos pusiau skystos košės iš kruopų su mėsa ir daržovėmis. Kad dantys būtų stiprūs, jiems reikia duoti žalių kaulų. Tačiau negalima duoti vamzdinių vištienos kaulų, nes jie gali pažeisti žarnyną. Šuniukams naudingi pieno produktai: varškė, kefyras, pienas. Šuns negalima šerti maisto likučiais. Daugelis šunų šeriami sausu maistu, kurį reikia parinkti pagal jo amžių, būklę, lytį, veislę.

TUOLETAS
Auklėjant šunelį, kuris gyvena bute, daug problemų gali kilti dėl jo gamtinių reikalų atlikimo. Po kiekvieno valgio ir miego, mažą šunelį būtina išvesti į lauką. Vedžioti jį reikia tol, kol jis atliks visus savo gamtinius reikalus. Suaugusį šunį į lauką reikia vesti 2-3 kartus per dieną. Tik nepamirškite visada surinkti šunelio paliktų krūvelių!
PASIVAIKŠČIOJIMAI
Mažus šuniukus reikia vedžioti iki penkių kartų per dieną bet kokiu oru. Suaugę šunys vedžiojami ne mažiau nei 30 minučių du kartus per dieną specialiose aikštėse ar parkuose. Pasivaikščiojimus būtų gerai suderinti su dresavimu. Bet koks šuo turi žinoti komandas: "Fu", "Vieta", "Sėdėti", "Šalia". Tai - jo paklusnumo garantija. Jei norite, kad jūsų šuo mokėtų daugiau komandų, patartina jį patikėti dresuotojo priežiūrai.


LIGOS
Vaikščiojimo metu šuo gali susižeisti. Žaizdą reikia patepti antiseptikais, jei labai kraujuoja, kreipkitės į veterinarą. Infekcinės ligos dažnai baigiasi šunelio mirtimi, todėl paskiepykite jį visais privalomais skiepais, taip pat ir nuo pasiutligės. Susirgęs šuo labai daug miega, blogai ėda, atrodo vangiai. Jei šuo vemia arba viduriuoja, sutrikusi koordinacija, sausa nosis ir jis karščiuoja - nedelsiant kreipkitės į veterinarą.







Įsigijus šunelį, iškyla dar vienas svarbus klausimas - kur jį laikyti, lauke arba bute? Šie patarimai padės apsispręsti ir leis jūsų augintiniui jaustis patogiai ir saugiai.
Šuns auginimas lauke
Lauke šuniui parenkama vieta maždaug 10-15 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Ji turi būti sausa, švari ir apšviesta saulės. Išrinktą vietą reikia gerai paruošti: suplūkti žemę, pabarstyti gruntu. Aplinkui neturi būti jokių nereikalingų daiktų, kurie trukdytų šuniui judėti.
Gyvenantis lauke šuo privalo turėti būdą, kuri saugos jį nuo dažnai besikeičiančių klimato sąlygų. Jei šuo ir žiemą laikomas lauke, būdą būtina apšildyti.
Jei šuo laikomas daržinėje ar ūkiniame pastate, tai jam reikia parinkti vietą kampe, kurį pasiekia natūrali šviesa. Taip pat reikia parūpinti gultą, kur šuo galėtų ilsėtis.
Šuns negalima laikyti su kitais naminiais gyvuliais, t.y. karvidėse, kiaulidėse, avidėse, o taip pat uždarose patalpose, kur nepatenka saulės spinduliai. Nerekomenduojama šunelio laikyti netoli išviečių, šiukšlių krūvų ar garaže šalia automobilio.

Šuns auginimas bute
Dabartiniais laikais tapo įprasta šunis laikyti butuose. Svarbu įsidėmėti, kad norint auginti šunį namuose, reikia laikytis griežtų sanitarinių taisyklių ir išmokyti šunį disciplinos.
Pirmiausia, šuniui reikia išrinkti vietą, kur jis miegos ir ilsėsis. Atsižvelgiant į šuns dydį, padėti gultą ar kilimėlį, kuriuos galima lengvai išvalyti.
Šuns negalima laikyti miegamajame, virtuvėje, vietoje, kur nėra natūralaus apšvietimo, taip pat arti šildymo objektų, šaldytuvų.
Ir pats šuo, ir jo vieta visada turi būti švarūs. Nes jei šuo reguliariai nemaudomas ar nevaloma jo vieta, kambaryje iš karto juntamas šuns kvapas. Ilgai nemaudant šuns, ant jo kailio ir odos kaupiasi nešvarumai, kurie vėliau yra ir skleidžia aštrų kvapą.
Mažiems dekoratyviniams šunims, kurie nevedami į lauką, pastatomos specialios dėžutės, kad jie galėtų atlikti savo gamtinius reikalus. Kambaryje negalima šuns laikyti pririšto prie pavadėlio, tai gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Pastovūs pasivaikščiojimai su šuniu lauke - šventa šeimininkų pareiga. Bet kokios veislės šunims pasivaikščiojimai ir pasilakstymai yra būtini, nes jie užtikrina gerą jų sveikatą ir fizinę būklę.

Kaip išrinkti tinkamą šampūną savo šuniui

Yra daugybė šampūnų, kurie skirti skirtingų tipų kailiui ir įvairioms šunų veislėms.
Šiandieną yra gausybė šampūnų, skirtų gyvūnams. Tačiau jų kainos nemažos, kai kurių firmų šampūnai kainuoja net brangiau, nei žmonių. Šunų šampūnų sudėtyje yra augalinių ekstraktų, vitaminų ir aliejų. Tai gana brangūs ingredientai, bet jie būtini, nes šuniukų oda yra labai jautri.
Šunis, kurie dalyvauja parodose, reikia prausti reguliariai. Kitus keturkojus numylėtinius užtenka išmaudyti retkarčiais. Jei maudysite šunį du kartus per savaitę savo šampūnu, tai po kiek laiko pastebėsite, kad jam atsirado pleiskanų. Ant šviesių plaukų jų nesimato. Todėl atsiranda rizika, kad jos peraugs į dermatitą, o gali būti ir į egzemą. Dėl to, reikia naudoti tik šunims skirtą šampūną.
Yra daugybė šampūnų, kurie skirti skirtingų tipų kailiui ir šunų veislėms, pvz., šampūnas, minkštam ir linkusiam veltis kailiui, puikiai tinka pudeliams. Šuniui, kurio kailis prarado blizgesį, tiks šampūnas su šilko baltymais. O jei kailis sausas ir atsirado pleiskanų - rinkitės drėkinantį šampūną su gydomosiomis žolelėmis.
Jei jūsų augintinio kailis yra ilgo plauko ir šiurkštus - prekyboje galima rasti šampūno "be ašarų", kuris suteikia formą ir pagerina kailio tekstūrą. Nes tokio šampūno sudėtyje esantis audinės riebalų ingredientas, suteikia kailiui blizgesio, kuris bet kokiu atveju išlieka šiurkštus. Toks šampūnas tinka visų pavidalų terjerams ir egzotiniams šunims.
O gal jūsų numylėtinio oda linkusi į uždegimus, labai jautri, šuo bijo, kad maudantis nepapultų šampūno į akis? Tokiu atveju, patartina rinktis hipoalerginę priemonę jautriai odai ir šampūną "be ašarų", kurie yra skirti ir jauniems, ir suaugusiems šunims.
Kartais šunų negalima maudyti dėl kokios nors ligos. Todėl gyvūnų parduotuvėse rasite specialiai tam skirtų sausų šampūnų. Tai specifinė pudra su maloniu kvapu, kuri surenka dulkes, purvą ir riebalų perteklių. Užbėrus pudros ir po kurio laiko iššukavus kailį, jis pasidaro švarus, blizga ir skaniai kvepia.

Kovojame su kraujasiurbiais!
Išoriniai parazitai (blusos, erkės, utėlės) - tai nekviesti svečiai, kurie gana dažnai įsikuria šuns kailyje ir neduoda jam ramiai gyventi. Tačiau gyvūnų parduotuvėse galima įsigyti specialių šampūnų, kurie naikina šuns kailyje esančius parazitus. Tik įsidėmėkite, kad tokio šampūno negalima naudoti kaip kasdieninės priemonės! Jį galima naudoti, tik tada, kai savo šuns kailyje aptikote parazitų. Be to, patartina rinktis kokybiškas priemones, nes naudojant pigų šampūną, galima pakenkti ne tik šuns kailiui, bet ir jo inkstams.

Jei kailis prarado spalvą...
Gyvūnų parduotuvėse galima rasti įvairių atspalvių šampūnų. Jie nepavojingi, o po naudojimo šuns kailio spalva pasidaro sodresnė ir ryškesnė.
Tokie šampūnai labai tinka šunims, turintiems baltą kailį. Dažnai maudant, jų kailis iš baltos spalvos pasidaro gelsvas, pilkšvas ir t.t. O išmaudžius savo šunį balinančiu šampūnu, jo kailis atgaus baltą spalvą.
Jei jūsų šuo nedalyvauja parodose, tai jo nebūtina maudyti juodo atspalvio šampūnu. Nebent norite jį "pajauninti" ir užmaskuoti jo kailyje atsiradusius žilus plaukus.
Atnaujinantį spalvą šampūną reikia naudoti taip: pašildyti priemonę šiltame vandenyje ir atskiesti santykiu 1:8. Šampūną reikia užpilti ant drėgno kailio ir masažuojant gerai įtrinti. Palaikyti 5-10 minučių, tada nuplauti. Norint sustiprinti efektyvumą, galima šuns kailį apdengti drėgnu rankšluosčiu.

Verta žinoti...
Savininkai, laikantys balto kailio ir trumpasnukius visų atspalvių šunis (buldogas, samojedas, dalmatinas) dažnai susiduria su viena iš svarbiausių problemų - tai po akimis nuo ašarų susidarantys patamsėjimai. Tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti specialiomis priemonėmis. Jos būna gelio arba skysčio pavidalo ir turi balinantį efektą. Šias priemones galima įsigyti gyvūnų parduotuvėse. Atsargiai užtepkite gelį ant juodos dėmės, stengdamiesi, kad jo nepatektų šuneliui į akis. Po to nuplaukite. Jei pastebėjote sudžiuvusių dėmių, susidariusių nuo šlapimo, seilių ir ašarų - šią priemonę reikės naudoti savaitę laiko ar net daugiau.
Rūpinkitės savo šuneliu, maudykite jį su jam skirtu šampūnu, atsižvelkite į jo kailio tipą, kadangi jūsų numylėtinis vertas tokių pat gerų priemonių kaip ir jūs.

Kaip teisingai nukirpti nagus
Jei šuo dažnai juda asfaltu ar kitais kietais paviršiais, kirpti nagus nėra būtina - jie nusidėvi patys. Jei šuo vaikšto minkštu pagrindu (smėlis, dirvožemis ir t.t.), tada nagus reikia apkarpyti kartą per 7 - 10 dienų.
Kai šuniui išauga pernelyg ilgi nagai, vaikštant jie neleidžia tinkamai grupuoti pirštus, letenos tampa "išsiplėtusios". Jei taip nutinka jauniems šuniukams, vėliau labai sunku tai ištaisyti.
Ilgi nagai gali sukelti nedideles, bet bjaurias traumas: šunys užsikabina už akmens, slenksčio ir t.t. Gydymas nemalonus ir skausmingas. Šios priežastys turi įtikinti jus, kad būtina atidžiai stebėti gyvūno nagus.
Dažnai, net ir tie, kurie sugeba savarankiškai sau daryti manikiūrą, abejoja, kaip apkarpyti nagus šuniui. Tuo tarpu tai - paprasta procedūra, kurioje įmanoma apsieiti be kelionės pas veterinarą.
Gyvūno nagų kirpimui bus reikalingos specialios žirklės. Nagas kerpamas 45 laipsnių kampu, prie gyvos nago dalies. Ant šviesių nagų šią dalį galima pastebėti. Jei nagai juodi, nagus atsargiai kirpkite dalimis, kol įprasite prie procedūros. Jei nepasitikite savimi, tada pirmąjį kirpimą atlikite veterinarijos klinikoje, kurioje gydytojas paaiškins, kaip teisingai apkarpyti šuns nagus.


Kerpant šuns nagus galite susidurti su tam tikrais sunkumais. Kaip šuniui kirpti nagus, jei jis nepratęs prie šio proceso ir nenustygsta vietoje? Todėl šuniukas turi būti pratinamas prie higienos procedūrų nuo mažens. Nesijaudinkite, jei kerpant paliesite nervą. Žinoma, kraujuos, tačiau nieko baisaus. Tiesiog pabandykite sustabdyti kraujavimą tam skirtomis priemonėmis.




P.s. Jeigu turite laisvą minutėlę, prašau išreikšti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymų šiai rubrikai ČIA.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą